Tiems, kurie turi gerą širdį ar puikių idėjų, trūksta pinigų arba jie nemoka efektyviai jų panaudoti. O tie, kurie pinigų turi, ne visada noriai jais dalijasi. Daryti gerus darbus galima pelningai. Socialinis verslas geba sujungti geriausias skirtingų sektorių – valstybinio, nevyriausybinio ir verslo – savybes, todėl jis vadinamas verslo ateitimi. Jo užuomazgų jau yra ir Lietuvoje. Galbūt tai yra kelias, padėsiantis išeiti iš akligatvio, kuriame atsiduriame spręsdami socialines problemas?
Galime susikurti geresnę Lietuvą
Skamba tarsi naujos sektos šūkis? Ne viskas, kas pernelyg gerai skamba, turėtų kelti įtarimą. Socialinio verslumo programos yra įtraukiamos į išsivysčiusių šalių vyriausybių veiklos planus (“Big Society“ planas Jungtinėje Karalystėje), taip pat tampa vienu esminių įrankių sprendžiant socialines problemas besivystančiose šalyse (Indijoje, Bangladeše, Brazilijoje ar Meksikoje). Nors dar prieš 3–4 dešimtmečius manyta, kad vienintelė verslo paskirtis – gauti kuo daugiau pelno, šiuo metu toks suvokimas jau laikomas atgyvena. Kur žengia verslas ir kuo jis gali pasitarnauti visai pasaulio visuomenei? Kodėl jis turėtų būti įdomus lietuviams?
„Ne viskas Lietuvoje yra tik balta ar juoda. Vieni ekonomikos specialistai pavadino mus išlaikytinių tauta. Žvelgiant į statistiką, iš tikrųjų atrodo, kad pusė žmonių laukia, kol kas nors išspręs jų problemas. Bet kita pusė yra optimistiška, – kalba Tadas Langaitis, kartu su žmona Inga įkūręs viešąją įstaigą „Geros valios projektai“. Jų sukurti interneto projektai Aukok.lt, Pagalbadaiktais.lt ir Pagalbareklama.lt yra socialinio verslumo pavyzdžiai Lietuvoje. – Masinė emigracija, sakoma, yra blogai. Bet emigruoti nėra lengva, o tai, kad žmonės susiras naują darbą, įgis naujos patirties, plės ne tik akiratį, bet ir kontaktų tinklą, pažins naujas kultūras, yra sveikintina. Nereikia vien ašaroti, kad pusė jų negrįš. Daugelis grįžtančiųjų parsiveža vertingą bagažą.“
Socialinio verslumo principais besivadovaujantis verslininkas įsitikinęs – reikia ieškoti įkvepiančių teigiamų pavyzdžių. „XX a. pradžioje iš Švedijos į Ameriką emigravo apie 25 proc. gyventojų. Tada daug kas ją nurašė kaip beviltišką kraštą, nes visi protingiausi, veikliausi išvažiavo, o liko, kaip pas mus sakoma, vien „runkeliai“. Taip buvo kalbama apie Švediją, į kurią dabar pasaulis lygiuojasi daugelyje sričių. Šiandienė situacija Lietuvoje yra sudėtinga, bet galime susikurti šviesią ateitį. Galbūt po dvidešimties metų būsime viena geriausių šalių pasaulyje“, – svarsto „Geros valios projektų“ įkūrėjas. Vienas būdų tai pasiekti – skatinti socialinį verslą Lietuvoje.
Nauji terminai – dar neturi tikslių apibrėžimų
Socialinis verslas, socialinis verslumas ir socialiai atsakingos įmonės. Tai tik iš pažiūros atrodo tas pats. „Socialinių inovacijų srityje vis dar trūksta įtvirtintų apibrėžimų, kas yra kas. Socialinis verslas apibrėžiamas kaip veikla, kurios pagrindinis ir esminis tikslas yra socialinių (aplinkosauginių) problemų sprendimas. O pats verslo modelis ir jo teikiamas pelnas yra tik įrankis. Rezultatai, pasiekti sprendžiant pasirinktą problemą, yra esminis sėkmės vertinimo kriterijus. Būtent tuo socialinis verslas skiriasi nuo įmonės socialinės atsakomybės. Socialiai atsakinga įmonė ir toliau siekia maksimizuoti savo finansinį pelną, tik jau atsakingu keliu“, – paaiškina Justinas Pagirys.
Jis, pabaigęs studijas Singapūro nacionaliniame universitete, šiuo metu socialinio verslo moko ekonomikos ir politikos mokslų studentus Lietuvoje. Nuo šio rudens ISM vadybos ir ekonomikos universitete jis dėsto naują – socialinių inovacijų ir socialinio verslo – kursą.
Lietuvoje socialinio verslo ekspertai dažniausiai vadovaujasi 2006 metų Nobelio Taikos premijos laureato Muhammado Yunuso, kuris laikomas socialinio verslo pradininku, apibrėžimu. Anot jo, socialinis verslas įkuriamas siekiant išspręsti tam tikrą socialinę visuomenės problemą (per socialinę inovaciją ar sėkmingų verslo praktikų taikymą). Jo tikslas nėra uždirbti pinigų, tačiau socialinis verslas turi gyvybingą verslo modelį ir yra finansiškai patvarus. Šio verslo uždirbtas pelnas yra skiriamas ne akcininkų kapitalui didinti, o skiriamas socialinei problemai spręsti arba investuojamas į socialinio verslo plėtrą. Toks verslas veikia darnoje su aplinka.
Dar vienas svarbus socialinio verslo principas keičia suvokimą, kad už gerus darbus atlyginama vien padėka. Pasak M. Yunuso, socialiniame versle dirbantys žmonės gauna rinkoje konkurencingus atlyginimus, o jų materialios darbo sąlygos yra geresnės nei vidutinėje įmonėje. Be to, socialinis verslininkas ir socialinio verslo darbuotojai tiki ir mėgaujasi savo darbo verte visuomenėje ir puikiai save realizuoja gyvenime.
Lietuvoje, pasak ekspertų, jau yra pirmieji socialinio verslo pavyzdžiai. Vilniuje įkurtas salotų baras „Mano guru“ – sėkmingai atstovauja socialiniam verslui. „Geros valios projektai“ įkūrėjai yra tarpinėje stotelėje – jau vadovaujasi socialinio verslumo principais, bet dar netapo socialiniu verslu. Jų veiklą apibūdina „social entrepreneurship“ sąvoka, kuri šiuo metu į lietuvių kalbą verčiama kaip socialinis verslumas, nors tai dar nėra visiškai tikslus šios veiklos apibrėžimas.
„Socialinio verslumo veiklos spektras yra labai platus. Mūsų dabartinė veikla yra tarsi labdara, bet mes veikiame pagal socialinio verslumo principus. Labdara yra suprantama kaip geros širdies žmonių veikla. Ji išsprendžia socialinę problemą tą dieną, o kitą – reikia naujos labdaros. Ką daryti? – paklausia ir siūlo atsakymą T. Langaitis, „Geros valios projektų“ įkūrėjas. – Į labdaros organizaciją, sprendžiančią socialines problemas, turi ateiti žmonės su verslo patirtimi. Nebeužtenka turėti gerą širdį ir išmanyti socialines problemas. Reikia rasti efektyvių ir ilgalaikių jų sprendimų būdų, veiklos modelių.
Socialinio verslumo prinicipais besivadovaujanti organizacija nuolat planuoja ir matuoja savo veiklą, kad matytų, ar ji kuria, ar griauna vertę visuomenėje. Neefektyviai veikianti labdaros organizacija, lygiai taip pat kaip ir nuostolingai dirbanti valstybės institucija, turi būti uždaryta. Ši mintis daugeliui nevyriausybinių organizacijų atstovų kol kas yra nesuprantama. O galutinė socialinio verslumo principais besivadovaujančios organizacijos stotelė yra socialinis verslas. Tokia virsta organizacija, kai ji ekonomiškai pati save išlaiko.“
Ateities verslas tiek būsimiems, tiek esamiems verslininkams
„Socialinis verslas, o ne aklas finansinio asmeninio pelno vaikymasis, padės išspręsti socialines visuomenės problemas, kurių atskirai veikdamos – nei valstybė, nei verslas ar nevyriausybinės organizacijos – panaikinti nesugeba. Nuo to, kad turėsime daugiau milijardierių, pasaulis netaps geresnis“, – sakė T. Langaitis.
ISM vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius J. Pagirys mano, kad socialinis verslas yra pagalba valstybei ir nevyriausybiniam sektoriui kurti teisingesnę, sveikesnę, laisvesnę ir oresnę visuomenę. „Lietuvoje jis yra aktualus kaip naujas įrankis, suteikiantis laisvę socialiai atsakingiems žmonėms kurti viešąsias gėrybes. Tai suteikia progą visuomenės problemas spręsti jaunimui patraukliu būdu, – pabrėžė dėstytojas. – Nevyriausybinis sektorius dažnai atrodo nepatrauklus jaunimui dėl ribotų finansinių resursų (priklausomybės nuo valstybės programų ir verslo paramos), vadybos trūkumų, kompetencijos stokos ar karjeros galimybių. Socialinis verslas kviečia sukurti ir naudoti verslo modelį, kuris užtikrina finansinį tvarumą.“
Ekonomikos studentų susidomėjimą nauja disciplina pastebėjo ne tik lektorius, bet ir socialinio verslumo principais veiklą grindžiantys šalies verslininkai. Į juos vis dažniau kreipiasi studentai, ketindami šia tema rašyti mokslinius darbus. „Per vieną konferenciją ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Nerijus Pačėsa pasakė, kad dėl krizės kalti ir universitetai. Nes jie studentus moko, kad verslo tikslas yra maksimizuoti pelną, nors iš tikrųjų jis turėtų kurti vertę visuomenėje“, – kalbėjo trečiakursis šios privačios aukštosios mokyklos ekonomikos studentas Pavelas Gromovas. Jis taip pat yra tarptautinės organizacijos AIESEC ISM narys, todėl kitiems nariams ir bendraminčiams Pavelas pasiūlė domėtis socialiniu verslu.
Būtent šį 21-erių studentą socialinis verslas sužavėjo galimybe keisti pasaulį. „Gal tai skamba naiviai, bet dažnai kaltiname vyriausybę, verslą, o ką patys darome, kad aplinka taptų geresnė? Tam nereikia antžmogiškų jėgų, viskas prasideda nuo mažų dalykų. Verslas turėtų ne tik kurti darbo vietas, paslaugas, produktus. Jis yra pajėgiausias spręsti visuomenės problemas, ko negali padaryti dauguma nevyriausybinių organizacijų. Šaunu šiandien pavalgydinti senuką sriuba, bet ryt jis vėl bus alkanas. Socialinis verslas stengiasi problemą spręsti iš esmės“, – kalbėjo P. Gromovas.
Pasak jo, dėstytojai universitete juos moko to, ką visuomenė jau yra sukūrusi. Studentai yra nauja karta, kurią vilioja nauji reiškiniai. Jie nori gautas teorines žinias kūrybingai taikyti praktikoje. Socialinis verslas jiems patrauklus ne tik kaip naujovė, bet ir reali galimybė užsiimti visuomenei naudinga veikla, taip užsidirbant pragyvenimui pačiam ir padedant tai daryti kitiems.
